Ir taip atėjo vasara
Girdėjau šiandien vasaros žingsnius –
Po pievą ji nedrąsiai braidė,
Vaišino saulės spinduliais žiedus,
Galvodama, ar laikas jau ateiti.
„Palauk, kol vyšnios nužydės, –
Pavasaris jos prašo. –
Akimirką dar palūkėk.“
Žalia gyvybė teka,
Alsuoja gaivumu gamta,
Kvatojasi griaustiniai.
„Pražys alyvos tuoj. Tada.“
„Aš neskubu.“ Nubyra,
Nukrinta žiedlapiai lengvai,
Kaitra užgniaužia kvapą.
„Tai, vasarėle, sugrįžai?“ –
Pavasaris vis šneka
Ir tolsta obelų žiedais,
Žybuoklėmis pamoja...
„Tu neišeit žiemos meldei,
Bet va – pažvelk!“ – kvatoja.