Paslaptingas vakaras užėjo.
Beldžias lapai į langą
Ir kužda: „Myliu“.
Aš pagausiu klajojantį vėją
Ir pavirsiu aistringu žodžiu.
Imk mane ir nešk per žemynus
Per uolas ir duobėtus eglynus.
Nešk mane kaip vaiką,
Kaip augalą,
Kaip žuvėdrą,
Kaip klykiančia aušrą
Pro korėtu mėnulio žiedu,
Pro debesį plyštantį,
Ten kur maišos ir skausmas,
Ir džiaugsmas
Ir gimsta viltis -
Aš gyventi galiu!