sakai, neverta ten vykti
neverta, nes pamiršai kaip skaičiuojami
bėgantys medžiai pro langą
ir liepas suteptas medumi pamiršai

be manęs ten bundančios seklumos rąžos
ir kužda vienos per kitą žuvim:
- nepasiekti tau rūgštelių lauko
kaip našlys nuo duobės nepasiekia namų,

nes vieninteliu irstančiu tiltu
supasi Alius. Alius žino tik supant pasaulį
ajerai išskalauja kasas ir girdi
švepluojant varles iš užakusios kūdros

mūsų riksmo išsigint nemokėjęs,
jis tebetiki: „šok, Aliau, nuo tilto, šok“
---------------------------------------
aš lig šiol apskaičiuoju dorumą
bendraamžių veiduos, ligi šiol