Lietus medžiams nuplovė
spalvas paslapčia.
Tarsi baltas bures iškėlę
laivai
debesys nuplaukė tolin.
Dangaus pakrašty sidabru
suspindo delčia,
O naktis ruošė vakarui
liepose
kvepiantį meilės guolį.

Per akmenis tingiai
vėsūs vandenys ritos.
Dūko vėjas spėliokių
ramunių žieduos.
Tyliai budo toks lauktas
sparnuotas
vasaros rytas.
Jau gegužė paliko
jaunuolio
žilvičio sapnuos.