Turbūt bent truputį nustebę,
Išvydę adresą ir parašą – Karlonas,
Aš irgi nemaniau, kad šitaip gali būti,
Tačiau dabar man nieko taip labai nerūpi
Kaip parašyti laišką Tau.

Neatsišauk!
Nes pavardės ar vardo man nereikia,
Tyloj įkritęs, sunkiai besuvokt galiu,
Kokia erdvė po kepure didžiulė,
Kai kojas jau pravaikščiojęs, namo grįžtu,
Nei kalba kas, nei verkia ar dainuoja.
Ant delno žiogas šokteli su smuikeliu:

- Kadais šita šalis Savęspi pavadinta,
Aš grosiu, Pranai, tu rašyk!...