Kad niekas neišgirstų...

Tu nori širdies žodžių? Neprašyk –
Aš juos sakau tik taip, kad niekas neišgirstų.
Ir ištariu po žodį, neišsyk,
Nes smėlis visada nubyra mums nuo pirštų.

Tau keista – aš žinau... Tačiau širdis
Po vieną tvinksnį į sekundę plaka...
Juk tik tada plakimą išgirsti,
O ne tuomet, kai mūšy bėgi į ataką.

Ta mėlio sauja greitai išbyrės –
Tik smiltį sulaikysi gniauždama tarp pirštų.
Jei išgirdai – tuomet mane paliesk
Ir atsakyk, kad niekas neišgirstų....
kaip lietus