baltas vilkas
daugiau neateis
pažiūrėti kaip miegame
nebesaugos sapnų
mėlynakės pelėdos
nakčia

baigės laikas
ir pasakos tyliai
pabėga
nusrovena per langą
su mėnesienos
delčia

žalios rankos
daugiau nebeglostys
krūtinės kai nardysi
sietuvos vandeny
tarp vėsių
gaivalų

užsimerkiu
daugiau nebegaudysiu
jei lieki tamsoje
su diena
į kelius
išeinu