Įkrito į kūdrą mėnulis.
Gerai, kad jis plaukioti moka.
Pajuto tik budriosios žuvys,
Ramiai snūduriavę karosai.

Lydekos panūdo praryti
Į blyną panašų šviesuolį.
Išnirusios ėmė jį vytis
Ir taškės ganėtinai uoliai.

Karklyne pabudo žirgelis,
Pakišo po mėnesiu sparną,
Išrinko tiesiausiąjį kelią
Į šviesą praradusį dangų.

O godžiosios žuvys sutriko:
Netekusioms spindinčio grobio,
Joms nieko daugiau nebeliko, -
Kaip slėptis tarp meldų retokų.