Erškėtynuose pamečiau savo klumpaitę
Ir Pelenės aprėdais išklojau lizdus.
Vis tikėjau – su paukščiais atskrisi ieškoti
Ir klumpaitę surasi tarp kvapniųjų žiedų.
O vijokliai laike pasiklysti nemoka –
Jie nežino, ką reiškia ieškot nemokėt.
Apraizgyta diena veja dieną per vasaros sodą
Be klumpaitės, basa – nesulaukus tavęs –
Taip ir aš kaip diena, apraizgyta tavim išeinu.
Iki ryto išgramdysiu žodžių sakuotą paletę
Ir iš naujo tapysiu Pelenę iš meilės žiedų.