atsižadi žodžių
kurių nesakai
nematai
ir daugiau nesimyli

vis sunki nuo savęs
nuo savęs nusuki
vystantį
apvaizdą

nutupėtą
pilkų gedulo musių
rytais geriantį
brėkštantį vakarą

ir jauti – pavargai
trumputėliai plaukai
nebegali daugiau
tave pačią pranokti