Ši naktis truputį kitokia –
Tartum vėjas pūstų iš naujo.
Cigaretė nuo dūmų prinokus
Pelenais nukrito į saują.

Ir nusėdo ant sienų kvapas –
Ne, ne tas kartaus nikotino –
Realybę praradęs trapią,
Lyg atmiešęs spiritą gryną,

Lietumi bilsnojančiu stiklą
Ir lapus alyvų, ir smėlį.
Pajutau, kaip aplink netikra –
Tamsoje kaip atgyja lėlės,

Plastikiniais mažais delniukais
Dengia savo akis ir lūpas,
O vienatvė, pernakt atbukus,
Jas ant kelių iš lėto supa.

Neramu, bet kažkas sulaiko –
Ar tai Paukščiai, turintys Taką?
Nes už lango urzgiantis laikas
Juodą smalą iš dubenio laka..