Kalnai mane vilioja
Kepurėmis baltom,
Atrodo, kviečia, moja –
Ateik, užkopk uolom.

Kai ryto saulė teka
Viršūnėmis kalnų,
Koks grožis, gniaužia kvapą –
Tą apsakyt sunku.

Čia edelveisai žydi –
Gėlė žmonių drąsių.
Sniegynai spindi, švyti
Vaivorykštėm spalvų.

Į kalnus eina drąsūs,
Užgrūdinti dvasia.
Kalnai tik tuomet gražūs,
Jei pats gražus esi.