Paimk ne puokštę, visą medį
Iš pakelės tokios šviesios,
Kaip dovaną nuostabiai gražią
Pavasarinės Lietuvos.

Ne, nepamerkti jos į vazą
Ir sau ant stalo nepadėt,
Tik palūkėti dar prie kelio
Ir tylomis žiūrėt žiūrėt.

Iškeltos baltos žvakės dega
Karpytų lapų žalumoj,
Nuo jų vienų jauku ir gera
Lyg būtum saulėtoj dainoj.

Lai pasimirš trumpa kelionė
Ir atminty mažai kas liks,
Bet vaizdas žydinčio kaštono
Ilgai stovės tau prieš akis.