Ar žinote, kaip skamba muzika milžiniškoje tuščioje arenoje? Aidas sklinda iki pat tolimiausių tamsiausių salės kampelių, rodos, nesvarbu, kuriame iš jų esi tu - ta muzika geriasi į tavo sielą ir darosi taip gera... Užplūsta keista nostalgija.
Taip skamba muzika ledo arenoje, kai ateini ankstėliau, prieš treniruotę, paleidi tą senutį susibraižiusį kompaktinį diską, kadaise taip nuoširdžiai sukurptą iš mylimiausių melodijų. Ir kai užgroja pirmoji daina, o aidas tuščioje arenoje nusklinda palei ledą, lyg laukdamas tavęs...
Dar neprilietus pačiūža ledo jauti, kaip pilve kažkas kirba. Kiekvieną kartą tas pats jaudulys. Į kiekvieną treniruotę - lyg į pirmą.
O ledo kvapas... Taip, ledas turi kvapą. Parėjus namo jis tebesklinda nuo rūbų, primindamas tą laisvę, kai skrieji visu greičiu taip lengvai lengvai, it skristum!
Ir kai ant viso milžiniško blizgančio ledo esi vienut vienutėlė, čiuoždama tarsi apkabini visą areną... Ledas priklauso tau. Muzika groja tau.
Tada pajunti, kad TAI yra grožis.
Kad TAI yra laisvė.
Kad TAI yra laimė.