Baltos ūkanos draiskanos
Myluoja medžius.
Dar viena šalna –
Ir sušalę lapeliai sudžius.

Nebeliks juose nieko gyvo nei žalio,
Tik medžiai tyliai alsuos,
Giliam žiemos miege įmigę,
Baltuose sniego pataluos.

Netoli paskutinė aušra –
Kol šaltis pasiglemš gyvybes,
Kol ryto šalna
Nusineš paskutinius lapus.

O tyliai nuslinkus sniegui
Pabus gležna gamta,
Bet nežinia, ar iš miego
Sugrįš ir medžių žaluma.