nupūsiu šaltį nuo tavo rankų,
savąja priliesiu skruostą,
kad ašaros --
pagaliau nudžiūtų

einam, sakau,
einam!

atremsim galvas į griūvantį pastatą
ir kvėpuosim --
šiandienos vakaru
o kai aušra išauš,
tu jau miegosi
ir sapnus tavus
skaičiuos
parimę
raganosiai

kvėpuok, sakau,
kvėpuok...