Tavo krūtinė dvokia... Garstyčiom.
Rankos dyzelinu.
Plaukai apgaubti degėsių smarve.

Fu, nešnekėk.

Iš burnos sklinda
svogūnų,
keptų su grietine kvapas.

Tu stovi visas dvokiantis.
Nuo pirštų galiukų
iki paskutinio plauko.

Ir šypsais.

Kam, po velnių, grįžai?
Parėjai
visas nešvarus ir suterštas.

Patalpoje esantys daiktai,
tau tik įėjus,
paskendo tavo smarvėje -

mano sena poezijos knyga,
tavo dovanotų šratinukų rinkinys,
rūbų spinta,
kurią dėliojome ištisas dvi dienas...

Išeik.

Prašau.

Tik prieš tai pagirdyk vėžlį.

Ir nurink sudžiūvusius obuolius
nuo sudžiūvusios žolės,

Prie senos
sudžiūvusios
obels.