Tu tik kalbėk!
Tegu širdis sušyla,
Tegu nurims audra
Vasario glėbyje.
Balsu sulaužyk
Nykią, šaltą tylą.

Tu tik kalbėk!

Tavus žodžius
Aš širdimi sugersiu,
Kaip žemė sugeria
Gaivius lietaus lašus,
Aš viską tau atleisiu
Ir ištversiu.

Tu tik kalbėk!

Ilgai, ilgai,
Kol saulė patekėjus,
Nakties šešėlį juodą išsklaidys.
Užgimusi svajonė jau artėja.
Tik netylėk,
Prašau tavęs,

Kalbėk!