Skiriu klasiokei D. Tamulevičiūtei

Va taip ir užgimėm gyventi po mirties
Tik reikia dar suprast ką čia sakau.
Žinau tas kapines,
Nors jau seniai buvau
Ir nebuvau ne karto,
Kai sugrįžusi iš tolių tolimiausių
Pradėjai jau gyventi po mirties.
Gal ir nebūsiu, neateisiu ten
Nuo kur Merkys per žingsnį, kitą
Ir kur Varėnė maudos jo glėby.
Aš, Dalia, regisi, užlikęs komunistas -
Gebu be tavo kryžiaus būti su tavim,
Net scenoje, kai dar alaus nei karto neragavęs,
Aludarį Žaldoką vaidinau.