ne ranka ranka sugrubusi
žvilgsniu jis vis dar šiltas
                          ieškantis
neria po šilko rūbu
taip švelniai liesdamas
                         ir kantriai


o rankos šaltos abejingos
neišgali tyloj lytėti
čia laikas rievėmis
                            sustigęs
apžavais iš praeities
                           saulėtais


žvilgsniu aistringu vėju
kuriam rašytus laiškus
                       patikėjau
tik va tom darganom
                            užėjus
dėmėm pilkom jie
                          išsiliejo


kitaip tavęs prakalbint
                      nebemoku
kaip ir jaunystėje
              žvelgiu vilingai
ach kas žydėjo tas
                           nunoko
o tu vis žydi žydi
                    paslaptingai


kai žvilgsnis tavo
             erdvėje užkliūva
už mano ilgesingo
                         žvilgsnio
blakstienos gelmę
                aklinai užsiuva
ausyse spengia
            abejingi žingsniai



tai kas paliko
                   kai nužydėjai
kai gaubianti erdvė
                             siaurėja
skausmingai kūno šilką
                           palytėjau
žvilgsniu rudenio
                  darganoto vėjo



tu šypteli vien akimis
blakstienų šilkas gelmę
                                 veria
erdvė sušvito spalvomis
o žavesys vėl kilpą neria