Gyvenk!
Pavasaris elgiasi ciniškai
Apmirštančių pusamžių atžvilgiu -
Į gyvastį spindulį įkiša
Ir krapšto - keliesi ar beguli?
- Tau spręst, pakutentas bičiuli,
Ar pašauktas kilsi į dangų,
Jau plazda žalios burės
Už tavo kiauto belangio.
Raivykis sparčiau ir lukštenkis,
Nes liksi sudžiūt ar supūti.
Sakyk, jei sulos nepakanka,
Įliesiu jos tau dar truputį.
Ir sujuda kraujas nerangiai
Sklerozės užkalkintoj gysloj:
- Palaukit, keliuosi! Bent stengiuos,
Tik lukštas mano neplyšo!..
Įvertink, prašau, šitą pastangą,
Net prakaitas žliogia, būk draugas!
Numesiu raukšlėtą aprangą!
- Gyvenk, tavo siela dar auga!..