Kiaurai pro plyšius..
Krito lapai į mano akis,
Ruduo byrėjo į didelius tamsius vyzdžius.
Raudonas vynas skandino naktis,
Rūgštus saldumas pritvindė kreivus plyšius.
Sakė “Aš sugrįšiu”.
Šnibždėjo – “Netikėk”.
Maldavo “Paklausyki”.
O barės – “Nepradėk”.
Akimirkoj ištirpsta metų metai,
Man reikia vėl tiksėt pradėt.
Vėl byra rudeniniai lapai.
Pažadinkit, kai vėl tikėt reikės pradėt..