Trapus gyvenimas mums į rankas įduotas
Ir dengia jį tik skėtis nuo lietaus.
Su dalgiu gina jį valstietis vargšas,
Su plunksna – išsilavinęs žmogus.
Bet kartais būna – nežinai,
Gyvenimas tai ar šešėlių teatras.
Maža mergytė basomis nežino,
Ar kelias bus iš šukių, ar nuodėgulių,
Ar mirs ant rankų jos pašautas paukštis,
Ar ji galės pašokt nežinomu pavasario ritmu.