Nusižudau
Kas antrą vakarą
Teisybe veidrodžių, žalingais įpročiais
Naktų paširdžiuose
Dar kartais plaka,
Bet vis rečiau sumaudžia įsčiose

Akių spalva
Daugiau nesikeičia
Nei rudeniop, nei virpant prietemai
Sapnai pailso
Piešt išnykusį,
Bet juk ir esančio nebenupieštų jau

Vienos tylos
Pritrūko posmuose,
Viena mirtim daugiau jaunystėje
Nebesiblaško ji
Neglostoma
Ir priglausta džiaugsmu netrykšta

Jei pamažu
Pavirsiu buvusia,
Tai bent buvau Tavim karščiuojanti…
Tik nukryžiuotasis
Delne taip sugelia
Ir kad meldžiuos daugiau nesididžiuoju