Mamai
Ant Tavo sudrėkusio veido
Užminga naktis stebuklinga,
Sužimba žvaigždė paslaptinga
Ir tyliai akyse pradingsta.
Neverki, neverki, mamyte,
Lai tyliai tos gervės išskrenda,
Lai lapai lange pabarbena
Ir medžiai sustoja rymoja.
Tik dar aš prašau man, mamyte,
Pasek tą pasaką gražią ir seną.
Tegul tavo lūpos suvirpa,
Ir švelniai lopšinė suskamba.
Ant Tavo sudrėkusio veido
Vėl rytmetis naujas nušvinta,
Brendi Tu per žolę rasotą
Klausaisi: „Gal gervės parskrenda“.