Basomis per lietų su pavasarine melancholija širdy.
Bėgu, skubu, skaitydama, svajodama dienoj, nakty.
Dar vis naivi, dar tikinti žmogum, jo gerumu vilty,
Kad vieną dieną susitiksime išsvajotoje pasakų šaly.

Netikri žodžiai skaudina, sustingsta jie manoj minty.
Netikras žvaigždes regiu savam svajonių kliedesy.
Nekviesiu daugiau aš meilės, gyvensiu ūko paslapty.
Skubėsiu ryto pasitikti be rytojaus savam gyvenimo kely.