Jei galėčiau, turbūt būčiau vėjas,
Vis supuočiaus tarp beržo šakų...
Toks laisvas, bet nepaprastai vienišas
Aš klaidžiočiau nekęsdamas kelių...

Žiburys man gal būtų žvaigždelė,
Juk užtektų man jos šilumos...
Kartais siausčiau aš taip, jog dundėtų ši žemė,
Kartais tyliai šnarenčiau rugiuos...

Bet svajonė ši lieka svajone,
Reik tiktai pasikliauti žeme.
Nerašytos planetos taisyklės kartoja,
Jeigu nori gyvent nepaklysk erdvėje!