Būtų gerai, kad ne minutės trumpos bėgtų,
Bet slinktų dienos, mėnesiai ilgi,
O tu  be rūpesčių sėdėtum ir sėdėtum
Po žydinčia, balta obelimi.

Būtų gerai prie jos grąžinti laiką,
Bet tiktai šviesų – tą, kurio ilgies,
Kartu su juo kiekvieną mielą veidą
Iškelt iš metų tolių užmaršties.

Tegul visi darbai šešėlyje paliktų,
Tuščių aistrų ir barnių ratilai,
Jei kas ant rankų, ant pečių nukristų,
Tai tik lengvi, švelnučiai žiedlapiai.

Po žydinčia obelimi, kaip po šventovės stogu
Ne tik akis, bet ir mintis gali į aukštį kelti,
Jei medį laimino Dangus, tai laimintų ir žmogų,
Tik kartais taip sunku save žiedams atverti.

Matyt, šio meto laikas turi kitą vertę
Nei niūrus lapkritis, žvarbus vasaris,
Tik mes nemokam tinkamai įvertint,
Pilka buitim, žiūrėk, ir vėl padarom.

Verpi mintis ilgai. Žinai, svajoji veltui,
Diena kita, viskas nuplauks lengvu debesimi.
Būtų gerai, kad atmintis dažniau prikeltų,
Kaip dovaną vaizdus su šia obelimi.