Aš uždarysiu visus langus ir duris!
Nebelskit: nieks neatidarys.
Aš juos užkalsiu, jeigu reikės,
Ir tyliai melsiuos tam senam kampe.

Nebeateikit pas mane,
Juk mano namas tai ne Bistro,
Kur žmonės vaikšto,
Kurie vis skuba ir cigarą smilko...

Aš nesu nei viešbutis nei kavinė,
Kur kas minutę Jums duris atidarys...
Be to, neturiu nė vienos tarnaitės:
Savas šiukšles išsinešu pati!

Nebelskit! Aš neatsiversiu,
Išliksiu tylinti it stulpas
Prie to seno kelio vingio,
Kur tik katės kartais vaikšto...

O aš slankiosiu kartu su jom,
Ir būsiu laisva kaip vėjas,
Miegosiu po atviru dangum,
Ir lauksiu, kol grįš fėjos.