Arklių kanopos skudurais aprištos,
Vežimų ratai sutepti gerai.
Iš glūdumos miškų, palikę irštvas,
Ištroškę kraujo pragaro sargai
Atsėlino išniekinti svajonę,
Išdeginti granatų ugnimi.
Armonikos nutįsusi dejonė
Sumišo su liepsna ir mirtimi.
Geltonos kasos, tyras žydras žvilgsnis -
Jaunystė žydinti kalta, kalta...
Žvėrių atsargūs, tykojantys žingsniai,
Iš siaubo klykianti kraupi tyla.
Spalva rubinų sužėrėjo šukės,
Šauksmus sugėrė gedintys miškai.
Apsvaigęs nuo aitrių degėsių rūkas
Klajojo paupiu ilgai, ilgai.