Apsigyveno viduje tyla. Ir tyli.
Nekalba su manimi. Taip tirpsta amžiai,
sukasi visatos. Ir vėlei gimsta, vėl
tie patys žmonės miršta. Ir plyšta
liūdesys malda, apsunkusia nuo laiko.
Pakilę plieno traukiniai sulanksto
letargu miegančius bėgiùs. O viduje – tyla.
Tyla ir sutrupėjęs Dievo balsas.