Tiek netikėjimo likę,
Perbrendam upę sausą,
Viešpaties du pavainikiai,
Niekieno smėlyje prausias.

Niekieno žemėje auga
Kryžiai be jokio ženklo,
Dykumos godžiai staugia,
Rytas turbūt nešventas.

Pėdose akmenys želia,
Ligi nuogumo peršti,
Slenkam tylūs pro šalį,
Skausmo žiotyse nerštas.

Per netikėjimo upę
Smėlyje sudega pėdos,
Kryžiai tyli ir lūpos
Žodžiais į dugną sėda.