Smulkūs smulkūs migdolo žiedeliai,
Tarsi pirmo lietučio lašai,
Nuriedėjo medelio šakelėm
Iki pat kamienėlio rausvai.

Žiūri mažos roželės į žemę,
O jinai pasipuošus, žalia,
Tik baugi šilto krašto akelėms,
Truputėlį sužvarbus, šalta.

Taip norėtųs migdolą paguosti –
Nebijok, bus saulutės šiltos
Tau žydėti, vėliau sužaliuoti,
Pasijust kaip gimtuose namuos.