Ar tu matei mane tartum upelį tekantį?
Ar tu žinai, ką aš jaučiu?
Kiekvieną dieną mintys mane neša,
Ką tu veiki? Kodėl tu vėl ne su manim?

Ir man galvoj tarytum vėjai,
Tie siaučiantys, toli ten tarp žvaigždžių.
O kiek aš vėl apie tave kalbėjau?
O kiek kalbėsiu ateity...

O tu maža tarytum krislo dulkė,
Bet neaprėpiama manoj širdy.
Žinau, kad tu palieki mane vėlei,
O skausmas liks mano gilioj vilty.

Ir aš žinau, bet man gal to ir reikia,
Kad tik įskaudintas aš būčiau amžinai...
Be to, mylėti žvilgsnio nemokėjau,
Ir amžiams dėl tavęs meldžiaus.

O aš sapnuosiu mudu vėliai,
Užuosiu plaukus vakaro tamsoj.
Kol vieną rytą atsikėlęs,
Suprasiu, nieko nėr brangiau.


Autorius: A. Šidlauskas