(Aitvarų šventė Zapyškyje)

Virš Nemuno… ne ne, ne saulė,
Jinai aukščiau, aukščiau krantų,
Šįkart užvaldė skrydžio aukštį
Pulkai spalvotų aitvarų.

Per dangų praskrenda dvi akys,
Ryklių šešėliai, slibinų,
Tarp jų marga marga gyvatė
Su uodega lig debesų.

Ir stebis gotika raudona –
Per amžius šito nemačiau,
Jau aukštas mano smailas stogas,
Tik jie pakilo dar aukščiau.

Ant žemės vaiko, tėčio rankos
Iškeltos timpčioja kažką,
Žiūrėk, jų klauso, dailiai sklando
Marga barškuolės uodega.

Graži pavasario ši šventė –
Žaliuoja pievos ir krantai,
O ten, virš jų, žydroj padangėj,
Su vėju kaunas aitvarai.