Dievui
Dieve,
tave ilgai slėpiau dėl savo silpnybių tavo tarnystei, nemaniau, kad man padėsi dabar, nes niekada tau nesakiau ačiū.
Ieškojau tavęs saulės trupiniuose, o tereikėjo užsimerkti ir pajausti tą šilumą širdy.
Nebijoti skausmo, kurio davei tiek, kiek iš tikrųjų galėjau pakelti.
Tu tikrai mane mylėjai ir saugojai, tik aš to nepripažinau.
Gal gerai, kad neleidai man kilti, nes tikrai būčiau labai skaudžiai nusvilusi, gal gerai, kad dažnai tvodavai per nugarą, kai nusisukdavau nuo brangių žmonių.
Aš pripažįstu tave ir tavo galią.
Nuolanki prieš tave.
Su Tavim.
Tavyje.