Kai nuskambėdavo varpai bažnyčioj
Paskelbdami už Motinas mišias,
Suklupdavau prie kelio kryžiaus,
Kuris man priminė Tave.

Tu išėjai, o kryžius liko...
Jo atspindys žėrėjo ežere.
Nestojo metai, viskas kito.
Neliko kryžiaus, kelio - tik žolė žalia.

Ją vasaromis nurupšnoja karvės.
Sniegu užpusto gruodyje žiema.
Pavasariais vėl nuskamba bažnyčioj
Už Motinas šventa malda.

Klaupiuos dabar aš prieš Altorių.
Keliuos į klauptus atsiremdama...
Tiek metų man! O Tu buvai jaunutė...
Atleidau Tau už mano vaikiškas skriaudas.

Dažnai prisimenu, žadu mintyse
Prakalbint, bet tyliu - lieku nuodėmėje...
Buvai ir liksi amžinai, Mamyte -
Gimdytoja mana! Gyvenk ilgai!
                 Meldžiuosi už Tave...

2011m.