Vėjas lietų pabers
Ir tanki lapija
Klyksmo aidą sugers
Juodoje tyloje.
Ir prabėgs virpulys,
Tarsi paukštis baugštus.
Niekada nebesklis
Jo daina po laukus.
    Tik auksiniai plaukai
    Javuose suspindės,
    Skausmas klaidžios takais
    Vis ieškos ir gedės.
    Uogom putinas kris,
    Vėjas gailiai vaitos,
    Gal koks paukštis užklys,
    Giesmę jam sugiedos.
Uogienojai žali -
Takas siauras, klampus.
Tu pamiršk, jei gali,
Ar dalinkis per pus
Palikimą minčių,
Savo dalį skriaudos,
Tų minučių karčių,
Karštą žodį maldos.
    Bet išrauti negali
    Ir dalintis sunku.
    Ta žaizda per gili
    Samanotų takų.