Tu gali nemylėti Tėvynės, nes ji tau pikta.
Visi atsibodę! Kaimynai užsitvėrę  tyla.
Bet galvoji , tu – viskas. Esi tarsi žemės ašis.
Tu geriausias! Ir liejas pagiežinga tavo tulžis  

Ant pavasario žalio, pražydusių ryto tylų,
Baltos obelys senos nejaudina tavo jausmų.  
Nepastebi saulės, juk tu švieti už saulę skaisčiau...
Nusimeski apgaulę, atvirsk vėl žmogum pagaliau.

Praradai žmoniškumą, suprastėjo tavo rega.
Akiniai nepadės. Tau nuo nieko neskauda galva.
Pasitrauki į šalį, atgimstantis grožis ne tau,
Išeiki į kelią, jis pagydytų sielą, manau.

Nebemoki mylėti ir džiaugtis net tuo, ką turi.  
Gyvenimas plaukia, srovėj taškos akli ir kurti.