Žalias žalias berželio kalbėjimas,
Ankstų rytą po pirmo lietaus,
Svyruonėlis nė pats netikėjo,
Kad jau žaliojo rūbo sulauks.  

Žiemos pūgos siuto ir talžė,
Šiaurys lankstė viršūnę, šakas,
Iškentėjęs geliantį šaltį,
Pasitiko saulėtas dienas.

Kaip gerai, kad raiba gegutėlė
Ras jį puošnų, kaip ir prieš metus,
Tai nešios jos ku-kū Pietų vėjai
Po atgimusios žemės laukus.

Jis tik medis, tik liaunas medelis,
Nieks nežino, kas beržo širdy,
Ko linguoja nusvirus šakelė,
Kai ranka liemenėlį lieti?

Žalias žalias berželio kalbėjimas,
Ankstų rytą po pirmo lietaus,
Kaip gležnučių lapelių virpėjimas,
Kaip malda spindulėliui dangaus.