Visi ateinam iš slėpingos Nebūties
Ir su giliausia paslaptim kažkur išnykstam.
Nieks nepaaiškina nei tikslo, nei prasmės
Ir kam už tai dėkot? O gal supykti?

Ir nieks neatsiklausia mūsų noro
Ar norim gimt? Gimdyt kitus? Kentėt?
Galop – be perspėjimo ir šaltai – išvaro
Nespėjus nieko sužinoti ir pasiekt.

Neturim jokių teisių, jokių galių
Ir net nežnom į ką kreiptis, pagaliau.
Už mus nusprendžia kažkas Didis ir galingas.
Net geras – kartais. Bet rūstus – kur kas dažniau.

Kam padėkoti reiktų už gyvybę?
Ir kam išreikšt protestą už ligas?

Bet pasipriešinti prieš nebūtį ir mirtį
Dar niekam nepavyko. Niekada.

Vis bandome juokingai apsimesti
Mes šeimininkais – ir Pradžios ir Pabaigos...
Deja, mums nepriklauso teisė spręsti.
Tik mes visi priklausom nuo kažko