Saulutė šypsos lig ausų,
Žibuoklėm melsvos akys švyti,
Palauk, pavasari vaiskus,
Nespėju paskui tave vytis!
Rytais barstai rasom žoles,
O vakarais  gėlėm nusėji.
Upeliais šniokšdamas, seki sakmes,
Kaip aš tavęs seniai ilgėjaus.
Nors daug pavasarių mačiau,
Bet po žiemos, pamiršus viską,
Šypsausi ir tavim žaviuos -
Tik tu taip moki džiaugsmą pinti.