tu dar nematei
kaip išsikalė diemedis
tiesiai iš vakar širdgėlos
toks jaunas
lankstus
pažiūrėjo į saulę
susijuokė

tu dar neatsimeni
dar nematei
kaip liguistas dangus
nusidažo prieš aušrą

o aš leidžiuos
gilyn į pasaulį

pasitikti jo basomis
kad pajusčiau kiekvieną vingį
ir mintį