Sėjo kiškis kopūstus,
Sakė – valgys per metus,
Kol kopūstai žemėj dygo
Juos visus visus užsnigo.

Oi, sunki kiškio dalia,
Kai kopūstų nėr šalia,
Pilvas urzgia, ausys šąla,
Kur piktos žiemužės galas?

Bet pavasaris atėjo,
Sniegas upėm nugarmėjo
Vos žemelė tik sušilo,
Kopūstėliai, šast, išdygo.

Ir žali tarytum rūtos,
O lapeliai rūgštūs rūgštūs.
Nė statinėn krauti, raugti,
Gali skint ir užkandžiauti.

Šie kopūstai ypatingi,
Šviežutėliai ir sultingi,
Prie kiekvieno dar gėlytė
Lyg sniegelis balta švyti.

Džiaugias kiškis, ūsus kraipo –
Bus mažiems kiškučiams maisto.
Pamiškėj ne sniegas pūpso,
Bet balta lysvė kopūstų.