Žmogui duota galva, kad galvotų,
Kad atskirtų grūdus nuo pelų,
O ne tam, kad kepurę nešiotų
Lyg puodynę ant savo pečių.

Duotos rankos kūrybai ir darbui,
Kad augintum javus ir vaikus
Ir kai žiemą nuo šalčio sužvarbus
Apkabintum švelniai per pečius.

Kad girdėtų, matytų, kalbėtų,
Duotos akys, širdis ir kalba,
Kad Tėvynę ir ŽMOGŲ mylėtų
Ne vien žodžiais, darbais visada.