Kai tik sielvartas nuožmiai
gniaužia vakaro tylą
pamirštu - manęs laukia
tolimajam žvaigždyne
nenuilstanti meilė
lyg svaja amžinybės

Kol apsiverčiu skaudžiai

Į džiaugsmingą visatos pavasario rytą
mokaus plaukti iš naujo
jo pirmųjų rasų vandenynuos

tolsta žemė
skaisčiau vis
Tavo žvaigždės man žiba