◙ ◙ ◙ ◙ ◙ ◙                                  

                                   Šypso avytė
                                   menka
                                   ir pavasaris
                                   šiemet vėlai taip - - - -
                                                    - - - - Velykos

                                   moteris tvarte
                                   ji renka iš vištų šiaudinių lizdų
                                   kiaušinius

                                   kieme vyras  moja kirviu –
                                   ant kaladės
                                   nukerta
                                   gaidį - - - -

                                   baltą baltą
                                   kaip sniegas

                                   o saulė, o jau saulė – va Jė!...
                                   kaip aukštai!..

                                   per laukus
                                   pro šakas –
                                   ežerėliais žibuoklių tik
                                   patvinę šlaitai
                                   palei šilą - - - -

                                   - - - - šypso avytė
                                   iš tvarto
                                   išgenama
                                   menka dar –
                                   ganyklose
                                   nenuganyta bet
                                   šypso
                                         ir rodos
beveik
ji jau kvepia
                                   dar rytoj žydėt

                                   pražystančiomis
                                   šunramunėmis

                                   kur taip tankiai auga
                                   visai palei taką
                                   per kiemą
                                   link tvarto...

                                   – šleikštu, viešpatie, kaip tai šleikštu, – vemia moteris
                                   paskubomis
                                   išbėgus į kiemą ir kalba...

                                   šalia šulinio vyras
                                   mazgoja
                                   mazgoja
                                   rankas
                                   kruvinas –

                                   o ji vemia

                                   nėščia

                                   ir negali paruošti
                                   lukštų
                                   nudažyti
                                   kiaušiniams:

                                   – gal kaimynei nunešk ir
                                   kartu nudažys, negaliu šiemet aš,
                                   negaliu, – kalba jam

                                   rankšluostį balinto lino atnešusi

                                   o jis
                                   šluosto rankas ir jai šypsosi

                                   sako:

                                   – gerai...

______________________
(Ilona L.
2011.04.18.)