Graži šalis gimtoji,
Bent koks bebūtų laikas,
Su ošiančiais šilojais
Ir panemunio lankom.

Pavasaris kai trankos,
Dubysa žydi ievom,
Tave apglėbčiau rankom
Su Nemunu ir pievom.

Į nieką nemainyčiau,
Nes tu esi Tėvynė,
Miela ta kaimo gryčia,
Tu meilė pirmutinė.

Kai rankom susikibę
Prie Baltijos stovėjom,
Mums šaukė niekadėjai
Ir prakeiksmai lydėjo.

Gyvuoki ir klestėki,
Šalie, laisva Tėvyne,
Prie Baltijos stovėki,
Ne veltui Tave gynėm.