Apyaušris išvedė mane į gatvę.
Sutikau lietutį jauną, neįkyrų,
Paliejęs balutes, kaip dera jaunatvėj,
Džiugina mane šį rytmetį ankstyvą.

Vėjūkštis linksmas lyžteli per skruostus,
Balutėje pašiaušia skendinčią padangę,
Į liekną liepą nužiūrėjęs įsiropščia,
Pavargęs pokštauti, ten susirango..

Sukarpo tylą skubantis stakakto.
Artyn, artyn tiesiog į mano glėbį,
Svaiginantis lig skausmo aromatas
Pasiveja ir vėl prošal nubėga.

Vėjūkštį liepoje kvapai sugundo,
Strykteli į šilko klosčių audrą,
Prie formos įstabios priglunda,
Dar mirksnis kilstels uždangą nuraudęs.

Padangėje grakščiai adatėle,
Kur lietutis jaunas linksmai striksi,
Pradūrė debesį liepsnojanti, į ją
Lietuti, nežiūrėk, be amo liksi.