Poezijos pavasaris
Lyg Nemunas patvynęs,
Skaidrus kaip vaiko ašara,
Svaigus it senas vynas.

Nuo krašto ligi krašto,
Plačiai po visą šalį
Iš „dūšios“, ne iš rašto
Poezija mus žavi.

Poezijos nebūtų,
Nebūt dainų ir juoko,
Kultūra tuoj sugriūtų,
Pavirstume apuokais.

Rašykit, kurkit eiles,
Rašyt mes visi mokam,
Daugiau gal rasis meilės,
O jos šiandieną stoka.